Liucijos Kudžmienės lėlės
|
Labai norėjau bent dalį
savo darbų parodyti Jums,
mieli kauniečiai,
parodų lankytojai
LĖLĖS TAUTINIAIS KOSTIUMAIS ČIA
|
Liucija Kudžmienė - Sakavičiūtė
(Kaunas)
Gimiau Dzūkijoje Alytaus rajone, Dūkiškių kaime.
1950 m. atvykom gyventi į Kauną. Kaune baigiau vidurinę mokyklą. Dirbau batų auliukų siuvėja, buhaltere, drabužių siuvėja, siuvinėtoja. 1973 m. baigiau St. Žuko Taikomosios dailės technikumą - rūbų modeliavimą. Nuo 1979 m. dirbau meno gaminių įmonėje "Žilvitis" trikotžo dailininke – kūriau etalonus gamybai. Laisvalaikiu kūriau darbus parodoms. Tai siuvinėtos skarelės, staltiesės, drabužių komplektai ir žaislai iš lino. Nuo 1985 m. esu Tautodailininkų Sąjungos narė. 1987 m. dalyvavau "Madų festivalyje" Taline.
1988 m. Panevėžyje laimėjau geriausios siuvinėtojos vardą. 1990 m. dalyvavau "Madų festivalyje" Kaune. 2004 m. Dalyvavau tarptautinėje šventėje Tytuvėnuose "Linas - 2004". Nuo 1996 m. esu "Skiaučių menas" narė. Sukūriau per 30 darbų įvairia technika. Su savo darbais esu dalyvavusi per 40 parodų ne tik Lietuvoje, bet ir Maskvoje, Estijoje, Lenkijoje, Japonijoje. Surengiau 9 autorines parodas. Pastaraisiais metais kuriu skudurinukes lėles iš lino, kurias rengiu tautiniais drabužiais.
Liucija Kudžmienė
Dalyvavo 33 įvairaus žanro parodose Lietuvoje ir užsienyje.
Greta rūbų modeliavimo dirba įvairia technika: siuvinėjimas, aplikacija, batika, siuvimas iš skiautelių, vilnos vėlimas. Siuva žaislus iš lino ir lėles tautiniais drabužiais. Mėgsta išbandyti naujoves meno srityje. Aštuntąją parodą atidarė Molėtų krašto muziejuje respublikinės tradicinio siuvinėjimo stovyklos atidarymo dieną.
|
|
Tautinius L. Kudžmienės drabužius matuojasi lėlės
Vėjūnė Inytė, ,,Lietuvos rytas" 2011-12-04
Po sunkiais tautiniais sijonais lietuvės slėpdavo ažūrines kojines, o galvas mokėjo aprišti keturiomis skaromis. Dar daugiau senovės lietuvių apdarų paslapčių žino kaunietė Liucija Kudžmienė. Tautodailininkė L.Kudžmienė sukūrė 15 lininių tautiniais drabužiais aprengtų lėlių. Jas galima pamatyti Kauno viešojoje V.Kudirkos bibliotekoje. Tautodailininkė L.Kudžmienė – vienintelė šalyje, kurianti linines lėlės ir jas rengianti pagal autentiškas tradicijas pasiūtais tautiniais lietuviškais drabužiais. Pulku jos lėlių jau metus žavisi japonai. Į tolimą šalį išsiuntusi skudurinukes, kaunietė vėl sukūrė 15 lėlių. Jas galima pamatyti Kauno viešojoje V.Kudirkos bibliotekoje.
|
 © Nuotrauka Modesto Patašiaus
|
Pirma lėlė – anūkei
L.Kudžmienė pirmąją lėlę pagamino 1985 metais. „Anūkė Vaida norėjo skudurinės lėlės. Ją pasiuvusi, nusprendžiau aprengti tautiniais drabužiais. Taip gimė pirmoji lėlė prašmatniais aukštaitės apdarais“, – prisiminė moteris.
Anūkė lėlę pamilo. Suaugusieji taip pat tvirtino, kad lėlė skleidžia ypatingą energiją, ją norisi priglausti lyg vaiką. Tai paskatino moterį sukurti daugiau lėlių.
Prieš metus kaunietės darbais susižavėjo japonai ir paprašė surengti parodą jų šalyje. Miniatiūrinės lietuviškos lėlės jau metus keliauja po Japoniją, parodos rengiamos vis kitame mieste.
Formuoja veido bruožus
Netekusi savo lėlių, kaunietė ėmė kurti naują kolekciją – po tris penkių Lietuvos regionų atstovus – merginas, moteris ir vyrus.
Iš pradžių menininkė lėles pasiuva iš lino ir kūnus prikemša sintetine medžiaga. Tada imasi formuoti veidus – skruostus, lūpas, nosis, krūtis. Kiekviena jos 75 centimetro ūgio didžiaakė lėlė – vis kitokios veido išraiškos.
„Sudėtingiausia pasiuvus išversti lėlių rankų pirštus. Per dieną tepajėgiu susidoroti su viena ranka – nuo adatos paskausta, susibado pirštai“, – pasakojo moteris.
Vienai lėlei pagaminti prireikia apie mėnesio.
Mūvi ažūrines kojines
Sukūrusi lėles, moteris ima joms siūti drabužius. Jie taip pat kiekvienai kuriami skirtingų dydžių ir apimčių, lygiai kaip žmonėms.
„Surengiu ne vieną pamatavimą“, – šypsojosi su lėlėmis iki šiol žaisti mėgstanti kaunietė.
Moteris yra nuodugniai išstudijavusi, kuo skyrėsi įvairių Lietuvos regionų tautiniai drabužiai, siuva tik autentika paremtus kostiumus. Audinių kostiumams ji yra prikaupusi per visą gyvenimą.
Dalį drabužių – prijuostes, liemenes, juostas, diržus – tautodailininkė siuvinėja pati. Pati kuria ir veltines skrybėles vyrams, gamina tikras miniatiūrines vyžas.
Pakėlęs lėlių sijonus nustembi pamatęs ažūrines kojines. Tokias megztas prašmatnias kojines ypatingomis progomis mūvėjo beveik visos Lietuvos moterys.
Aukštaitės mėgo sidabrą
„Tautiniai kostiumai buvo branginami, perduodami iš kartos į kartą. Moterys stengdavosi juos pasiūti ir išsiuvinėti kuo įdomiau, prabangiau. Tačiau kiekvieno regiono kostiumai išsiskirdavo savitais bruožais“, – pasakojo tautodailininkė.
Prabangiau puošdavosi aukštaitės. Liemenes jos suvarstydavo ir kaklus apjuosdavo sidabro papuošalais. Suvalkietės liemenes siūdavosi iš labai sudėtinga kaišytine technika išaustų audinių.
Žemaitės moterys galvas dengdavosi ne vieną, bet iš karto mažiausiai keturiomis įvairiai surištomis skaromis ir dar viena apsigobdavo pečius. Mažosios Lietuvos kostiumai išsiskyrė tamsiai mėlyna, žalia ar juoda spalvomis. Jų ir sukirpimai buvo griežtesni. Tam įtakos turėjo Vokietija ir jos tautinio kostiumo tradicijos.
Dzūkėms tiko rožinė spalva
Dzūkių tautiniame kostiume galima pastebėti kitiems Lietuvos regionams nebūdingas ciklameno, rožinę spalvas.
Pati Dzūkijoje gimusi tautodailininkė didžiuojasi, kad būtent jos gimtinėje tautinis kostiumas buvo dėvimas ilgiausiai.
„Dar praėjusio amžiaus 6-ajame dešimtmetyje moterys mano kaime rengėsi tautiniais drabužiais. 1957 metais vykusiose vestuvėse visas pulkas ir aš pati vilkėjome tautine apranga. Tai buvo natūralu“, – prisiminė L.Kudžmienė.
Atnaujinta (Penktadienis, 2012 m. Vasaris, 03 d., 09:47 val.)
