A.Grėsienės paroda MANO TĖVIŠKĖ
|
|
Kauno tautinės kultūros centre (A.Jakšto g. 18) veikia
tautodailininkės Anastazijos GRĖSIENĖS (Kaišiadorys)
siuvinėtų paveikslų paroda ,,Mano Tėviškė"
2012 m. vasario 2-28 d.
ANASTAZIJA GRĖSIENĖ /1943 m./
Ramutė ŠIMELIENĖ, ,,Kaišiadorių aidai“, 2002-02-01
Anastazijos Grėsienės namuose Miškininkų gyvenvietėje kartu su jos seserimi Damute Markevičiene atsidūrėme vėjuotą ir šaltą sausio pabaigos dieną. Vėjas pūtė priešpriešiais, tartum bandydamas mūsų kantrybę, o mudvi atkakliai yrėmės priekin - labai jau norėjosi pamatyti Anastazijos rankdarbius. O jie ypatingi - kryželiu siuvinėti paveikslai. Jų eskizus ant ,,vaflinės" rankšluostinės medžiagos Anastazija nupiešia pati: pamario krantai, kopos, putota jūra, sodri alyvų puokštė vazoje ir širdžiai mielas tėviškės kampelis Lomeniuose - paveikslas, prie kurio, tarsi maldai visų pirma sustoja jos broliai ir sesės, užsukę pas Anastaziją į namus. Jie ateina čia dar kartą pažvelgti į jiems brangią vietą, kurios, deja, jau nėra šioje žemėje, kaip kad nebėra jų širdžiai brangių žmonių - tėčio ir motinos.
|
Dvejus metus ji siuvinėjo savo pačios iš atminties atkurtą tėviškės vaizdą, su saulės šviesa ir šešėliais, su lapų mirgėjimu dideliame sode, su miško juosta, debesėlių pluoštais, net ir su naminių paukščių būriu kieme - viskas išliko Anastazijos Grėsienės, buvusios Valkavičiūtės atmintyje. Šis tėviškės paveikslas jai brangiausias iš visų, kuriuos yra išsiuvinėjusi. O ir kitiems Valkavičių vaikams jis taip pat ypač brangus. Jiedvi su Damute žvelgia į tą paveikslą ir prisimena vaikystę, jaunus metus.
Namuose nebuvo pertekliaus, pasiligojusi anksti pasimirė jų mama, palikusi ant tėvo Antano rankų aštuonetą įvairaus amžiaus vaikų, kurių jauniausioji Reginutė buvo vos šešerių. Jų tėtis savo gyvenimą pašventė vaikams ir po mamos mirties neparvedė kitos moters - toks buvo paskutinis mamos prašymas. Didelė šeimyna, daug burnų. Nebuvo namuose nepritekliaus, bet nebuvo ir pertekliaus. Darbštūs, smagūs, linksmi ir pašėlę, ėjo per gyvenimą vienas kitą paremdami. Net ir drabužį vienas kitam pirko susidėję - kam svarbiau, reikalingiau buvo.
Miškas čia pat - tai grybauti, uogauti, tėvą palikę gaminti pietus gausiai šeimai. O paskui, kai išsisklaidė, kai jau turėjo savo gyvenimus, vos ne kasdien vis lėkė namo, padėjo tėvui nudirbti visus darbus, dar vėliau, kai paseno, pasiligojo, vienas per kitą žiūrėjo, godojo.
- Žmonės pavydėjo mums linksmumo ir sutarimo, - sako Anastazija.
Gal todėl gimtųjų namų prisiminimas jos atmintyje - šviesiausias. A.Grėsienė prisimena: siuvinėti mėgo ir jos motutė Domicėlė. Iš jos ji paveldėjo ir širdies gerumą darbštumą kruopštumą.
Siuvinėjant ne šiaip sau servetėles, kurių, beje, Anastazija taip pat daug turi, ir labai patrauklių, o didžiulius meniškus paveikslus, to kruopštumo ir darbštumo, o taip pat nenusakomos kantrybės, kaip tik ir reikia.
Tų pat metų gegužę iš visų suvežtų darbų atrinko 50 geriausiųjų ir surengė parodą Naujųjų skliautų galerijoje Vilniuje. Ten A. Grėsienės siuvinėtam paveikslui ..Tėviškė" pripažinta pirmoj i vieta. Ji gavo prizą- kelionę į Norvegiją Keliavo kartu su sūnumi Ramūnu. Ten juos pasitiko ne vien Norvegijos ,,Familien" žurnalo redakcijos darbuotojai, bet ir Lietuvių bendruomenės toje šalyje atstovai, Lietuvos ambasados Norvegijoje darbuotojai, ten eksponuoti ir lietuvių moterų darbai. Anastazijos siuvinėtu paveikslu nepaprastai susidomėjo norvegės.
Tų dienų prisiminimui ji turi pasidėjusi ,,Familien" žurnalą kuriame lietuviškų siuvinių parodai ir ypač jos darbui ir jai pačiai skiriama nemažai dėmesio.
Po šios sėkmės Anastaziją Grėsienę vis labiau pripažįsta ir mūsų šalyje. Pernai visą balandį jos darbai buvo eksponuoti Lietuvos nacionaliniame muziejuje surengtoje zoninėje parodoje, skirtoje Lietuvos tautodailininkų sąjungos 35 - mečiui.
Siuvinėjimas Anastazijai - saviraiškos priemonė, kūryba, atgaiva sielai. Ji labai atidžiai"derina spalvas, gali daug Kardyti, jeigu kas nepatinka, jeigu nuspręs, kad neišgavo norimo efekto.
Svarbiausia, žinoma, reikia meniškos prigimties, kuri, apsidairius jaukiame Anastazijos bute, iš karto matosi: visur pilna megztų, siuvinėtų servetėlių. Net ir po Kalėdų švenčių tebestovinti puokštė salonėlyje padabinta jos megztomis snaigutėmis.
1998 - aisiais A. Grėsienė pirmą kartą su savo darbais pasirodė žmonėms ir iš karto ,,išplaukė į plačius vandenis". Valstiečių laikraštyje perskaitė, kad ,,Šeimos" žurnalo redakcija kartu su Norvegijos žurnalu ,,Familien" (Šeima) rengia siuvinėtojų darbų parodą ,,Mano šalis". Geriausi lietuvių darbai turėjo būti eksponuojami Norvegijoje, o norvegių - Lietuvoje.
- Nuvežiau ir aš savuosius, - pasakoja Anastazija. - Kažin ko nesitikėjau. Norėjau parodyti savo darbus, palyginti su kitų siuvinėtojų darbais.
Kai važiavo į Norvegiją, dar nebuvo išsiuvinėjusi Kaišiadorių katedros balto sniego bei šerkšnotų medžiu fone. Eskizą siuvinėjimui persipiešė iš architekto Z. Sakalausko šv. Kalėdoms skirto atviruko. Keliskart padidintas vaizdas puikus. Paveikslą šventindamas monsinjoras kun. V. K. Sudavičius ne veltui juo grožėjosi.
Neseniai A. Grėsienė išsiuvinėjo M.K. Čiurlionio paveikslą ,,Žiema". Liko tik įrėminti. Dabar siuvinėja Vilniaus senamiesčio vaizdą.
Atnaujinta (Pirmadienis, 2012 m. Vasaris, 06 d., 13:16 val.)
