Trumpa istorija ir tradicijos



Pagrindinis siekis tuomet - žadinti tautinę savimonę, susivokti, kas mes esame, kuo buvome ir kurlink einame. Sekmadieninės mokyklos logotipo ,,Trimituojantis angelas" autorė - Rūta Kargaudaitė. Dabartinis Kauno tautinės kultūros centro logotipas, sukurtas Astos Vandytės, perimtas iš Kauno Etnokultūros (folkloro) centro.

Centro veiklos pradžioje, Atgimimo laikotarpiu, čia skaitė paskaitas ir vedė užsiėmimus daugybė žymių Lietuvos žmonių: Algirdas Patackas, Aleksandras Žarskus, Algirdas Saudargas, Petras Plumpa, Ramunė Jurkuvienė, Virgilijus Rudzinskas, Jonas Misevičius, Aušra Kargaudienė, Nijolė Liobikienė, Birutė Obelenienė, Vaidotas Stulga, Vidmantas Povilionis, Veronika Povilionienė, Gintaras Dručkus, Albinas Kurtinaitis, Vacys Bagdonavičius, Jurgis Oksas, Gintaras Beresnevičius, Kęstutis Genys, Vytautas Juraška ir daugelis kitų. Sekmadieninė mokykla pirmoji Kauno mieste inicijavo ir organizavo tokius viešus renginius: Vasario 16-ąją, Kovo 11-oąją, Knygnešio dieną, Motinos dieną, „Velykėlės“, akciją „Laimina miestą angelai“, leido knygeles, atvirukus, almanachą ,,Vydija“.
Centrui vadovavo Nijolė Birgėlienė (1988-1998), Rasa Ambraziejienė (1998-2002 ), Asta Vandytė (2002- 2005), Rima Jarušauskienė (2005-2007). Nuo 2007 metų gruodžio mėnesio KTKC direktorė - Vilija Kepežinskienė.
Šiandieną Centras tęsia pradėtą veiklą. Jame dirba per trisdešimt dailės, muzikos ir etninės kultūros mokytojų, trys metodininkai, du renginių organizatoriai, lektorius. DARBUOTOJAI
Centre vaikai ir suaugusieji ugdomi įvairaus pobūdžio tautinės krypties užsiėmimuose, mokomi dainuoti senąsias dainas, švęsti kalendorines, šeimos ir tautines šventes, čia sudaromos sąlygos susipažinti su senaisiais amatais, liaudies menu, papročiais. Tačiau svarbiausia - tobulėti mokantis visą gyvenimą, nepamirštant senųjų šakninių tradicijų.
KTKC veikloje dalyvauja ne tik Kauno miesto ir apskrities vaikai ir jaunimas, bet ir jų tėvai, seneliai. Įvairiuose renginiuose, būreliuose, studijose, paskaitose, seminaruose nagrinėjamos ne tik etninės kultūros temos, bet ir kultūros, savivokos, šeimos santykių, religijos, vaikų ugdymo, žmogaus būties klausimai. Centre nuolat ieškoma naujų formų, kurios padeda sklandžiau vykdyti socializaciją ir prevenciją, tęstinius ir naujus etninę veiklą, socialines problemas remiančius projektus.
Atnaujinta (Penktadienis, 2012 m. Lapkritis, 02 d., 11:16 val.)

